Pradžia Autorius
Autorius

Gedas Žukauskas

Reklama

Ekonomika ir verslasNaujienos

Senkant naftos ištekliams jos gavyba Lietuvoje gali būti stabdoma

pagal Gedas Žukauskas

Iš šalies sausumoje esančių išžvalgytų telkinių varva paskutiniai naftos lašai – gali būti, kad senkant ištekliams jau netrukus jos gavyba bus sustabdyta.

Apie tai, komentuodamas pastaruoju metu sparčiai mažėjančios žalios naftos gavybos priežastis, užsiminė Aplinkos ministerijos vadovas Simonas Gentvilas.

Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje žalios naftos buvo išgauta mažiausiai per du dešimtmečius – apie 32  tūkst. tonų, arba 8  tūkst. tonų mažiau nei ankstesniais metais.

Sėkmingiausi metai naftininkams buvo 2001-ieji, kai iš Lietuvos gelmių pavyko išgauti arti pusės milijono tonų juodojo aukso. Vėliau naftos gavyba nuolat mažėjo.

Tradiciniai angliavandeniliai (nafta) Lietuvoje išgaunami tik iš sausumoje esančių detaliai išžvalgytų telkinių. Geologijos tarnybos duomenimis, jų Lietuvoje yra keturiolika, dar keturiuose naftos gavyba sustabdyta.

Leidimai naudoti šiuos išteklius išduoti aštuonioms bendrovėms, iš kurių didžiausia  – „LOTOS Geonafta“. Jai taip pat priklauso ir leidimus eksploatuoti naftos telkinius turinčios antrinės įmonės „Manifoldas“ bei „Genčių nafta“.

Iš leidimus turėjusių bendrovių naftos gavybą pernai vykdė tik penkios. Verslininkai nekomentuoja priežasčių, kodėl drastiškai mažėja naftos gavyba.

Komentaras

Aplinkos ministras S. Gentvilas teigia, kad jų yra bent kelios, tačiau pagrindinė – beveik visi veikiantys naftos telkiniai sausumoje baigiami eksploatuoti, o naujų neišžvalgoma.

Ministro teigimu, buvo skelbiamas išteklių gavybos konkursas dar neišžvalgytuose Tauragės ir Šilutės naftos plotuose. „Bet norinčių jame dalyvauti neatsirado. Vietiniams šis projektas pasirodė per sudėtingas, o užsienio investuotojams – per mažas“, – sakė S. Gentvilas.

Dar viena svarbi priežastis – pernai pasaulio rinkose gerokai smukusi naftos kaina. Dėl to per pandemiją įmonėms neapsimokėjo jos išgauti.

 

Komentaras

Beje, Lietuva nėra įteisinusi naftos gavybos jūroje, neleidžia jos išgauti ir iš telkinių po Kuršių mariomis. „Mes nesutinkame, kad tai vyktų šalia saugomos teritorijos“, – sako S. Gentvilas.

Ministras užsiminė, kad Lietuvoje gali būti einama link visiško naftos gavybos ribojimo. „Naftos gavyba skatinama tikrai nebus. Mus tenkina pastebimas natūralus šių išteklių gavybos mažėjimas ir ministerijoje yra svarstoma galimybė iš viso nutraukti jos gavybą sausumoje“,  – neslėpė  ministerijos vadovas.

Be to, S. Gentvilas pripažino, kad ministerijoje svarstoma galimybė pareikalauti iš Rusijos, kad ši susimokėtų už išgaunamą naftą iš Kaliningrado srityje, prie pat sienos su Lietuva, eksploatuojamo telkinio D6.

Jūroje esanti D6 platforma matoma iš Nidos paplūdimio ir, pasak S. Gentvilo, tikėtina, kad telkinys apima abiejų valstybių teritoriją.

Tokiu atveju pagal pasaulinę praktiką šio telkinio eksploatuotojai turėtų dalytis gaunama nauda. „Tiesa, prieš tai Lietuva turėtų išžvalgyti šį telkinį ir įrodyti, kad rusai siurbia ir mums priklausančią naftą. Tokia viso jūrinio ekonominio arealo žvalgyba mums kainuotų 3–5 mln. eurų ir dabar svarstoma, ar tai mums ekonomiškai naudinga. Be to, tokiais tyrimais suinteresuotas mūsų šalies mokslas“, – teigė Aplinkos ministerijos vadovas.

Reklama

Ekonomika ir verslasNaujienos

Nuo 2025 m. sausio 1 d. – nauja išmoka, o vasario mėnesį – didesnės piniginės išmokos

pagal Gedas Žukauskas

Nuo 2025-01-01 pradedama mokėti nauja išmoka – vaiko priežiūros kompensacinė išmoka. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka – 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį (364,0 Eur)– skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar globėjui, kai vaiko globa nustatyta šeimoje, už kiekvieną vaiką, kuris nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, ir pagal vaiko priežiūros sutartį su vaiko tėvu (įtėviu) ar globėju už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens, vykdančio vaikų dienos priežiūrą Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas ir su juo bendrai gyvenantys asmenys, kurie augina ir (ar) globoja vaiką, dirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba yra savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus darbingo amžiaus asmenis, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis.

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama:1) jeigu vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo prižiūri savo ar bendrai gyvenančio asmens auginamą ir (ar) globojamą vaiką;

2) už vaiką, kai, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, laikotarpiu, už kurį vienas iš šio vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų kreipiasi dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo, ši išmoka paskirta už to paties fizinio asmens, vykdančio vaiko priežiūrą, kitus 5 prižiūrimus vaikus, išskyrus atvejus, kai jie visi yra vienos bendrai gyvenančių asmenų grupės auginami ir (ar) globojami vaikai.

Dėl šios išmokos asmenys turi kreiptis į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Vasario mėnesį visi nepasiturintys gyventojai gaus didesnes socialines pašalpas (išmokos mokamos už praėjusį mėnesį), nes nuo 2025 m. sausio 1 d. padidintas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis nuo 176,0 Eur iki  221,0 Eur per mėnesį. Didėja vienkartinės, tikslinės, periodinės bei sąlyginės pašalpų dydžiai. Nepasiturintiems gyventojams bus kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis, be to,  daugiau nepasiturinčių gyventojų įgis teisę gauti šią kompensaciją.

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui šildymo sezono metu už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (442,0 Eur) dydžių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui (vietoj buvusio 352,0 Eur dydžio) arba 3 VRP (663,0 Eur) dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (vietoj buvusio 528,0 Eur dydžio).

Nuo 2025-01-01 pasikeitė ir bazinės socialinės išmokos dydis (BSI) nuo 55,00 Eur/mėn. iki 70 Eur/mėn., todėl didėja visų išmokų, mokamų pagal Išmokų vaikams, Paramos mirties atveju ir Socialinės paramos mokiniams įstatymus, dydžiai.

Tikslinių kompensacijų bazė padidėjo  nuo 165,00 Eur/mėn. iki 208,00 Eur/mėn., todėl keičiasi individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų (buvę pagalbos (priežiūros) ir slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos) dydžiai.

Išmokų dydžiai pateikti lentelėje.

Reklama

Ekonomika ir verslasNaujienos

Ministerija: kitąmet vidutinė pensija perkops 670 eurų

pagal Gedas Žukauskas

2025 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. ir išlaikys visos kadencijos pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu. Vidutinė senatvės pensija nuo 2025 m. pradžios ūgtels apie 73 eurais ir pasieks 673 eurus, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs 81 euru ir pasieks 721 eurą, teigiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

„Siekiame užtikrinti tvarų socialinio draudimo pensijų augimą. Kitais metais socialinio draudimo senatvės pensijos augs kiek daugiau nei 12 proc., kai prognozuojama, kad vidutinis šalies darbo užmokestis – 7,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc. Taigi pensijos augs sparčiau, nei dirbančiųjų pajamos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.

2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.

Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – 49,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.

Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Nuo 2022 m. nustatytas papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimas užtikrina nuoseklų artėjimą tikslo link. Pensijų indeksavimui 2025 m. prireiks 622,3 mln. eurų.

Pensijų indeksavimo dydžiams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Socialinio draudimo rezervas

Pakankamai didelis pastarojo meto dirbančiųjų skaičius ir stabili ekonominė situacija leidžia ir toliau kaupti socialinio draudimo rezervą galimiems ateities ekonominiams sunkumams, ateityje užtikrinant stabilų ir nepertraukiamą pensijų mokėjimą esamiems pensininkams. Kaupiamas rezervas leistų užtikrinti stabilų pensijų ir kitų išmokų mokėjimą svyruojant pajamoms.

Valstybė išsikėlusi tikslą sukaupti vienerių metų socialinio draudimo rezervą. Planuojamos 2025 m. Sodros biudžeto išlaidos bus 7,9 mlrd. eurų, taigi rezervas sudarys 44,3 proc. planuojamos išlaidų sumos. Laukiama, kad pasibaigus 2024 m. socialinio draudimo rezerve bus sukaupta beveik 3,5 mlrd. eurų.

Pensijų indeksavimas 2020-2024 m.

2024 metais laukiama, kad vidutinė senatvės pensija pasieks 600 eurus. Lyginant su 2023 m., vidutinė senatvės pensija padidėjo 61 euru, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu padidėjo 66 eurais ir siekia 640 eurų.

2023 metais pensijos vidutiniškai didėjo apie 12 proc. vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 euro, t. y. 61 euru.

2022 metais pensijos buvo didintos du kartus: sausį ir liepą. Bendrai paėmus, pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc., t. y. vidutinė senatvės pensija padidėjo 70 eurų – nuo 413 eurų (2021 m. gruodžio mėn.) iki 483 eurų (2022 m. gruodžio mėn. ), o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 441 iki 513 eurų (72 eurais).

2021 metais pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 376 eurų iki 413 eurų, t. y. 37 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 400 iki 441 euro, t. y. 41 euru.

Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 42,29 euro (šiemet – 38,23 euro).

Reklama

Ekonomika ir verslas

Technologiniai parkai Lietuvoje: kur kuriamos inovacijos?

pagal Gedas Žukauskas

Lietuva sparčiai vystosi technologijų ir inovacijų srityje, ir šiuo metu šalis gali pasigirti aukštos kokybės technologiniais parkas, kurie atlieka svarbų vaidmenį skatinant mokslą, verslumą ir inovacijas. Technologiniai parkai tapo ne tik vieta, kur susitinka mokslininkai ir verslininkai, bet ir erdvė, kur gimsta naujos idėjos, pradedama komercializuoti mokslinius pasiekimus ir kuriama pasaulinio lygio technologinė infrastruktūra. Taigi, kokie yra pagrindiniai technologiniai parkai Lietuvoje ir kaip jie skatina inovacijų kūrimą?

Kas yra technologiniai parkai?

Technologiniai parkai – tai specializuotos teritorijos, kuriose koncentruojasi aukštųjų technologijų įmonės, mokslinių tyrimų institucijos, startuoliai ir kitos organizacijos, kurios kuria ir vysto inovatyvias technologijas. Šie parkai suteikia tinkamą aplinką verslo ir mokslo sąveikai, teikia paramą startuoliams, padeda pritraukti investicijas ir sudaro galimybes greitai pereiti nuo idėjų prie rinkos produktų. Lietuvoje technologiniai parkai vaidina esminį vaidmenį didinant šalies konkurencingumą ir globalizacijos procesų integraciją.

Pagrindiniai technologiniai parkai Lietuvoje

Lietuvoje yra keletas svarbiausių technologinių parkų, kuriuose sukuriama daug inovacijų, ir jie gali pasigirti ne tik sėkmingais startuoliais, bet ir tarptautiniais pasiekimais. Tarp jų išsiskiria šie:

1. Vilniaus technologijų ir inovacijų parkas (VTIP)
Vilniaus technologijų ir inovacijų parkas yra vienas iš didžiausių ir geriausiai žinomų Lietuvoje. Tai aukštųjų technologijų centras, įsikūręs Vilniaus mokslo ir technologijų parke. Čia dirba daugiau nei 150 įmonių, kurios specializuojasi IT, inžinerijos, biotechnologijų ir kitose pažangiose technologijose. VTIP siūlo verslo inkubavimo paslaugas, patalpų nuomą, konsultacijas, techninės įrangos prieigą ir kitas paslaugas, kurios padeda įmonėms greitai augti ir plėstis.

2. Kauno technologijų parkas (KTP)
Kaune įsikūręs technologijų parkas taip pat atlieka svarbų vaidmenį skatinant inovacijų kūrimą ir plėtrą. KTP yra žinomas dėl savo mokslinių tyrimų ir plėtros (R&D) paslaugų, kurios padeda įmonėms komercializuoti savo technologijas ir pasiekti didesnį rinkos pripažinimą. Čia dirba daugybė startuolių, ypač biotechnologijų, medicinos ir automobilių pramonės srityse.

3. Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP)
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas skirtas inovacijoms ir technologijoms, susijusioms su jūrų pramone, logistika ir ekologiškumu. Parkas taip pat daug dėmesio skiria moksliniams tyrimams ir vystymui, siekdamas pritraukti tiek vietos, tiek užsienio investuotojus. Tai vienas iš svarbiausių inovacijų centrų vakarų Lietuvoje, kuriame galima rasti ne tik technologinių įmonių, bet ir mokslininkų, kurie dirba su žaliąja energija ir uosto technologijomis.

4. Šiaulių technologijų parkas (STP)
Šiaulių technologijų parkas taip pat yra svarbus inovacijų centras šiaurės Lietuvoje. Nors jis yra mažesnis nei Vilniaus ar Kauno technologijų parkai, tačiau STP užima svarbų vaidmenį regiono ekonomikoje, padedant pritraukti tiek vietinius, tiek užsienio investuotojus į mažas ir vidutines įmones. Parke daug dėmesio skiriama IT, elektronikai ir technologijoms, susijusioms su energetika ir aplinkosauga.

Inovacijos ir startuoliai

Technologiniai parkai Lietuvoje suteikia puikias galimybes pradėti ir plėtoti startuolius. Daugelyje parkų įmonės gali gauti inkubavimo paslaugas, kuriose padedama sukurti verslo planus, rasti investuotojus ir prisijungti prie tarptautinių tinklų. Startuoliai dažnai pasitelkia mokslo ir technologijų inovacijas, kad sukurtų naujus produktus ar paslaugas, kurios gali įsiveržti į pasaulinę rinką. Lietuvoje yra daugybė startuolių, kurie sukuria revoliucinius sprendimus skirtingose srityse, pavyzdžiui, IT, biotechnologijose ir žaliuosiose technologijose.

Puslapiai: 1 2

Reklama

Ekonomika ir verslas

Kaip pasikeis mokesčių sistema 2025 metais Lietuvoje?

pagal Gedas Žukauskas

2025 metai Lietuvai atneš nemažai pokyčių mokesčių srityje. Nuo ilgą laiką svarstytų reformų iki naujų iniciatyvų, kuriomis siekiama užtikrinti šalyje vyraujančią finansinę pusiausvyrą, mokesčių sistema bus vienas iš pagrindinių klausimų, kuriais 2025 metais bus dėmesio centre. Kaip tai paveiks tiek įmones, tiek individualius mokesčių mokėtojus?

1. Pagrindinės mokesčių reformos 2025 metais

2025 metais Lietuvoje įsigalios keli svarbūs mokesčių pakeitimai, kurie paveiks įvairias ekonomines sferas. Vienas iš pagrindinių tikslų – skatinti ekonomikos augimą, kovoti su šešėline ekonomika ir užtikrinti socialinę teisingumą.

Pajamų mokesčio pokyčiai – vienas iš esminių pasikeitimų, kurie įvyks nuo 2025 metų. Nors šiuo metu mokesčių sistema remiasi progresiniu pajamų mokesčiu, kurio tarifai priklauso nuo uždirbamų pajamų dydžio, ateityje numatoma pakeisti šią struktūrą, kad būtų lengviau valdyti mokesčių naštą mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Gali būti sumažintas mokesčių tarifas tiems, kurie uždirba mažiau, tuo pačiu didinant tarifus aukščiausių pajamų gavėjams.

PVM pakeitimai – planuojama peržiūrėti ir pritaikyti naują PVM tarifų struktūrą tam, kad būtų užtikrintas teisingesnis apmokestinimas tiek vartotojams, tiek verslui. Kai kurie produktai ir paslaugos gali gauti lengvatinius PVM tarifus, o kiti, ypač prabangūs, gali būti apmokestinti didesniu tarifu. Tai gali turėti įtakos kainų pokyčiams ir gyventojų gyvenimo kokybei.

2. Naujovės įmonių mokesčių sistemoje

Įmonės taip pat nebus apsaugotos nuo mokesčių sistemos pokyčių. 2025 metais planuojama įvesti tam tikras mokesčių lengvatas, kurios paskatins įmones investuoti į aplinkosaugą, tvarų vystymąsi ir technologinius pokyčius. Tai gali būti ypač naudinga mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios galės pasinaudoti lengvatinėmis mokesčių sąlygomis, jei įgyvendins ekologiškus sprendimus.

Įmonių pelno mokesčio keitimas – tikimasi, kad bus peržiūrėtas ir įmonių pelno apmokestinimo tarifas. Nors šiuo metu Lietuvoje taikomas palyginti žemas pelno mokesčio tarifas, galimi pakeitimai, siekiant suvienodinti sąlygas su kitomis Europos šalimis ir užtikrinti teisingą konkurenciją.

Be to, bus skatinamos investicijos į startuolius ir inovatyvias įmones. Naujos lengvatos ir paskatos bus taikomos šių įmonių pelnui ir mokesčiams, siekiant skatinti inovacijas ir pritraukti daugiau užsienio kapitalo.

3. Socialinių įmokų pokyčiai

Didelę įtaką gyventojams turės ir socialinių įmokų pakeitimai. Nuo 2025 metų numatoma, kad pensijų ir sveikatos draudimo įmokų struktūra taps šiek tiek lankstesnė, atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir socialinės apsaugos sistemos efektyvumą.

Socialinės apsaugos reformos – numatoma, kad pensijų sistemoje gali atsirasti papildomų priemonių, siekiant užtikrinti ilgesnį gyvenimo laikotarpį ir geresnes socialines garantijas. Pavyzdžiui, numatoma skatinti žmones savarankiškai kaupti pensijai, taikant tam tikras mokesčių lengvatas. Tai gali pakeisti pensijų sistemą ir paskatinti gyventojus atsakingiau planuoti savo senatvę.

Sveikatos draudimo mokesčių pokyčiai – Lietuva taip pat planuoja reformuoti sveikatos draudimo sistemą. 2025 metais gali būti įvestos naujos mokesčių lengvatos, skirtos sveikatos priežiūros paslaugoms, taip pat gali būti padidintos sveikatos draudimo įmokos, kad būtų užtikrintas šios srities tvarumas.

Puslapiai: 1 2

Reklama

Ekonomika ir verslas

Eksportas iš Lietuvos: kurios šalys perka lietuviškus produktus?

pagal Gedas Žukauskas

Lietuva, kaip mažesnė, tačiau ekonominiu požiūriu dinamiška valstybė, ilgą laiką išlaiko savo pozicijas tarptautinėse prekybos rinkose. Nors mūsų šalis yra nedidelė, Lietuva turi platų ir įvairų prekių eksportą, kuris apima tiek tradicinius, tiek inovatyvius produktus. Nuo žemės ūkio iki aukštųjų technologijų – lietuviški produktai atranda savo vietą globalioje rinkoje. Bet kurios šalys domisi lietuviška produkcija, ir kaip ši rinka vystosi 2025 metais?

1. Pagrindinės eksporto rinkos

Lietuvos eksportas yra stipriai orientuotas į Europos Sąjungos (ES) šalis, tačiau šiuo metu augantis dėmesys skiriamas ir kitoms pasaulio rinkoms. Europos Sąjunga ir toliau lieka pagrindine eksporto rinka, tačiau Lietuva siekia diversifikuoti savo eksportą ir atrasti naujas galimybes.

  • Vokietija: Tai viena iš didžiausių prekybos partnerių Lietuvai. Vokietija perka įvairius produktus, įskaitant maisto produktus, mašinas ir įrangą, chemikalus ir net medienos produktus. Vokietijos rinka taip pat itin svarbi lietuviškų baldų ir interjero prekių eksportui.
  • Lenkija: Lenkija yra antra pagal dydį eksporto rinka Lietuvai. Ypač išsiskiria maisto produktų ir žemės ūkio produkcijos tiekimas. Lenkija taip pat perka lietuvišką chemijos pramonės produkciją ir įvairias pramonines prekes.
  • Švedija: Lietuva jau kurį laiką palaiko stiprius prekybinius ryšius su Švedija, kuri dažnai perka lietuvišką medieną, tekstilės gaminius ir maisto produktus. Ši rinka taip pat domisi ir inovatyviais technologijų sprendimais, kuriuos Lietuva vis dažniau eksportuoja.

2. Azijos rinkos: naujos galimybės ir iššūkiai

Paskutiniais metais Lietuva taip pat pastebi augantį susidomėjimą savo produkcija Azijoje. Tai apima tiek prekybą tradiciniais produktais, tiek naujas galimybes aukštųjų technologijų sektoriuose.

  • Kinija: Nors lietuviški produktai Kinijoje vis dar nėra taip plačiai žinomi, tačiau šalis tampa vis svarbesnė lietuviškos produkcijos eksporto srityje. Kinija perka maisto produktus, pavyzdžiui, pieno produktus, mėsą, medienos ir baldų gaminius. Šalis taip pat domisi lietuviškomis technologijomis, ypač susijusiomis su tvarumu ir inovacijomis.
  • Japonija: Japonija yra svarbi rinkos dalis, ypač technologijų ir inovacijų srityje. Lietuva eksportuoja į Japoniją aukštos kokybės elektronikos komponentus, lazerius ir kitus pažangius technologinius produktus.

3. JAV rinka: didelis potencialas aukštųjų technologijų sektoriuose

Jungtinės Amerikos Valstijos išlieka svarbia prekybos partnere Lietuvai, ypač aukštųjų technologijų ir inovacijų srityse. Lietuva daugiausia eksportuoja į JAV pažangius pramoninius produktus, kompiuterių programinę įrangą, lazerių technologijas, taip pat žemės ūkio ir maisto produktus, tokius kaip pieno produktai, sūriai ir mėsos gaminiai.

Lietuva aktyviai ieško būdų, kaip dar labiau įtvirtinti savo pozicijas JAV rinkoje, pavyzdžiui, pasitelkdama modernius logistikos sprendimus ir rinkodaros strategijas, kad pristatytų savo produktus platesnei auditorijai.

4. Rytų Europa ir NVS šalys: stabilus augimas

Ne tik Vakarų Europa, bet ir Rytų Europos bei NVS šalys yra svarbios lietuviško produkto pirkimo rinkos. Ypač Rusija ir Ukraina buvo ir lieka svarbiomis prekybos partnerėmis Lietuvai. Nors pastaraisiais metais geopolitinė situacija sukėlė tam tikrų iššūkių, tačiau Lietuva sugebėjo diversifikuoti savo prekybos santykius ir stiprinti ryšius su kitomis Rytų Europos šalimis, tokiomis kaip Baltarusija, Moldova ir Kazachstanas.

Lietuva tiekia šių šalių rinkoms ne tik žemės ūkio produktus, bet ir pramoninę įrangą, medienos produktus ir technologijas.

Puslapiai: 1 2

Reklama

Ekonomika ir verslas

Mažo verslo plėtra: kokios nišos išlieka perspektyvios?

pagal Gedas Žukauskas

Mažas verslas yra ekonomikos stuburas, kuriame gimsta naujos idėjos, kuriamos darbo vietos ir skatinama inovacijų plėtra. Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, siekia kurti palankias sąlygas mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios ne tik prisideda prie ekonomikos augimo, bet ir teikia svarbų indėlį į socialinę ir kultūrinę šalies raidą. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokios mažos verslo nišos Lietuvoje išlieka perspektyvios 2025 metais ir kur verslininkams verta investuoti savo laiką ir išteklius.

1. Skaitmeninės paslaugos ir e-komercija

Vienas iš labiausiai augančių sektorių Lietuvoje yra skaitmeninių paslaugų ir e-komercijos rinka. Pandemijos laikotarpis padidino elektroninės prekybos ir internetinių paslaugų poreikį, o ši tendencija nesilpnėja ir po jos. Nuo mažų internetinių parduotuvių iki skaitmeninių marketingo agentūrų ir programinės įrangos kūrimo – šios sritys teikia daug galimybių.

E-komercija leidžia mažoms įmonėms pasiekti platesnę auditoriją, neapsiribojant geografiniu ribojimu. Pirkėjai iš įvairių Lietuvos regionų ir užsienio gali įsigyti prekes ir paslaugas internetu, o verslininkai gali susikoncentruoti į specializacijas, kurių konkurencija mažesnė. Pavyzdžiui, nišinių produktų (rankų darbo gaminiai, ekologiški produktai) pardavimas internete tapo itin populiarus ir pelningas.

2. Ekologiniai ir tvarūs produktai

Viena iš perspektyviausių mažojo verslo nišų Lietuvoje yra ekologinių ir tvarių produktų rinka. Lietuviai vis dažniau ieško būdų gyventi ekologiškiau ir mažinti savo ekologinį pėdsaką, todėl tvarūs produktai, tokie kaip ekologiški maisto produktai, kosmetika, drabužiai ir interjero detalės, sulaukia vis didesnio susidomėjimo.

Maži verslai, orientuoti į ekologišką gamybą ir tvarias praktikas, gali pasinaudoti augančiu vartotojų poreikiu pirkti tvarius ir aplinką tausojančius produktus. Tai apima ne tik maisto prekes, bet ir švaros priemones, tvarius drabužius, kosmetiką, ekologiškas pakuotes ir daug kitų sričių. Atsižvelgiant į globalias tendencijas, tvarių prekių ir paslaugų poreikis Lietuvoje tik augs, todėl investuoti į šią nišą yra itin perspektyvu.

3. Sveikatingumo ir gyvenimo būdo paslaugos

Sveikatingumo paslaugos Lietuvoje tampa vis populiaresnės, nes daugiau žmonių pradeda rūpintis savo sveikata, fizine ir psichine gerove. Tai apima asmeninius trenerius, masažuotojus, sveikatingumo centrus, jogos studijas, sveiką mitybą, psichologinės pagalbos paslaugas ir kt.

Be to, vis daugiau lietuvių pradeda domėtis alternatyviais gydymo būdais, todėl atvirų galimybių yra ir sveikatingumo nišose, susijusiose su natūraliais gydymo metodais, ekologiškais produktais ir psichinės sveikatos paslaugomis. Tokios paslaugos ne tik užtikrina augančią paklausą, bet ir prisideda prie bendros gerovės kūrimo, kas svarbu tiek verslininkams, tiek vartotojams.

4. IT paslaugos ir programavimas

Technologijų sektorius išlieka viena iš sparčiausiai augančių mažo verslo nišų Lietuvoje. Skaitmeniniai įrankiai, programinės įrangos kūrimas, duomenų analizė ir kitos IT paslaugos yra itin perspektyvios sritys. Lietuvoje yra daug talentingų IT specialistų, todėl mažos technologijų įmonės, kurios kuria inovatyvias paslaugas ir sprendimus, gali sulaukti didelės paklausos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Maži startuoliai, kurie kuria sprendimus, padedančius įmonėms skaitmenizuoti savo procesus, automatizuoti darbą ar gerinti klientų aptarnavimą, gali rasti tvirtą vietą rinkoje. Be to, IT sektorius nuolat vystosi, todėl visada atsiranda naujų galimybių įvairiose nišose, tokiose kaip dirbtinis intelektas, blockchain, debesų kompiuterija, kibernetinis saugumas ir kt.

Puslapiai: 1 2

Reklama

Ekonomika ir verslas

Kaip Lietuva pritraukia užsienio investicijas?

pagal Gedas Žukauskas

Lietuva, esanti strateginėje vietoje tarp Rytų ir Vakarų Europos, tapo patrauklia vieta užsienio investicijoms. Dėl palankios geografinės padėties, gerai išvystytos infrastruktūros, skaitmeninės transformacijos ir kvalifikuotos darbo jėgos, Lietuva siekia tapti vienu iš lyderių Baltijos regione ir visoje Europoje, pritraukiant užsienio kapitalą. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip Lietuva sugeba pritraukti užsienio investicijas ir kokie veiksniai prisideda prie šio proceso.

Stabili ir palanki verslo aplinka

Vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių užsienio investicijas Lietuvoje, yra stabili politinė ir ekonominė aplinka. Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narė, tai suteikia prieigą prie bendros ES rinkos ir užtikrina ekonominį stabilumą. Be to, Lietuva turi naudos iš savo narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO), kuri garantuoja saugumą. Tai padeda kurti pasitikėjimą užsienio investuotojams ir užtikrina, kad Lietuva yra patikima ir saugi šalis investicijoms.

Be to, Lietuva nuosekliai vykdo ekonomines reformas, siekdama sukurti dar palankesnę verslo aplinką. Per pastaruosius metus šalis įgyvendino daugybę mokesčių reformų, sumažindama mokesčių naštą ir supaprastindama administravimą. Tai leidžia tiek vietos, tiek užsienio investuotojams lengviau pradėti ir plėtoti verslą šalyje.

Skaitmeninė transformacija ir inovacijos

Lietuva, kaip viena iš pažangiausių šalių skaitmeninės transformacijos srityje, taip pat pritraukia investicijas į technologijų sektorių. Šalis jau turi gerą reputaciją kaip „Skaitmeninės šalies“ lyderė, kai kalbama apie e. valdžios paslaugas, elektroninę prekybą ir inovacijų kūrimą. Lietuvoje yra stipri startuolių ekosistema, kuri nuolat auga ir plėtojasi, pritraukiant tarptautinius investuotojus.

Viena iš šio sektoriaus stiprybių – aukštas išsilavinimo lygis ir gerai išplėtota IT infrastruktūra. Pavyzdžiui, Vilnius ir Kaunas tapo populiariomis vietomis technologijų startuoliams ir įmonėms, kurios dirba su dirbtiniu intelektu, blockchain technologijomis ir kitomis moderniomis inovacijomis. Pritraukiant užsienio investicijas į šią sritį, Lietuva tampa vis patrauklesnė tarptautiniams technologijų investuotojams.

Patrauklios paskatos užsienio investuotojams

Lietuva siūlo įvairias paskatas, kurios daro ją patrauklią užsienio investuotojams. Viena iš jų yra palankios mokesčių lengvatos ir subsidijos, skirtos investicijoms į inovacijas ir technologijų plėtrą. Taip pat Lietuva siūlo tam tikras lengvatas įmonėms, kurios investuoja į regionus, kuriose reikalinga ekonominė plėtra.

Pavyzdžiui, investuotojams, kurie nori įsikurti Lietuvoje ir įdarbinti kvalifikuotus darbuotojus, siūlomos papildomos naudos, tokios kaip mokesčių atidėjimai ar subsidijos darbo vietų kūrimui. Tai sukuria papildomą paskatą užsienio įmonėms pradėti savo veiklą Lietuvoje.

Gerai išvystyta infrastruktūra

Lietuva turi labai gerai išvystytą infrastruktūrą, tai yra svarbus aspektas pritraukiant užsienio investicijas. Šalies transporto sistema, įskaitant modernius kelius, geležinkelius ir oro uostus, užtikrina greitą ir patogų prekių ir paslaugų judėjimą. Tai ypač svarbu logistikos ir gamybos įmonėms, kurios siekia optimizuoti savo tiekimo grandines.

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda yra pagrindiniai Lietuvos miestai, kurie siūlo gerą infrastruktūrą ir patogias sąlygas investicijoms. Klaipėdos uostas, kaip pagrindinis Baltijos jūros uostas, taip pat prisideda prie užsienio investicijų pritraukimo, ypač transporto ir logistikos sektoriuje.

Puslapiai: 1 2

Reklama

Sportas

Kaip išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą miesto sąlygomis?

pagal Gedas Žukauskas

Miesto gyvenimas dažnai laikomas priešingybe aktyviam ir sveikam gyvenimo būdui. Triukšmas, tempas, nuolatinis darbų srautas – visa tai gali atrodyti kaip kliūtys, trukdančios rasti laiko ir vietos sportui. Tačiau miestas taip pat gali tapti puikia aplinka sportui ir fiziniam aktyvumui, jei žinome, kaip išnaudoti jo privalumus. Kaip galima išlaikyti sportinį gyvenimo būdą miesto sąlygomis ir pasiekti gerų rezultatų? Atsakymus rasite šioje straipsnyje.

Pritaikykite sportą prie savo gyvenimo ritmo

Miesto gyvenimo ritmas gali būti intensyvus, todėl svarbu sukurti tokią sportinę rutiną, kuri atitiktų jūsų dienos tvarkaraštį. Vienas iš sprendimų – trumpi, bet efektyvūs pratimai. Kai kuriems žmonėms gali būti sunku atrasti laiko ilgoms treniruotėms, tačiau trumpi ir intensyvūs treniruočių metodai, tokie kaip HIIT (aukšto intensyvumo intervaliniai treniruotės) ar kruopščiai parinktos jėgos pratimų kombinacijos, leidžia pasiekti puikių rezultatų net ir per 20-30 minučių.

Mieste daugiausiai laiko praleidžiame darbe ir kasdieninėse veiklose, todėl svarbu išnaudoti tas akimirkas, kai galime atlikti fizinius pratimus. Pavyzdžiui, vietoj to, kad visada naudotumėtės liftu, rinkitės laiptus. Vietoj automobilio, jeigu įmanoma, naudokitės dviračiu ar eikite pėsčiomis. Maži kasdieniai sprendimai, kaip šie, padeda išlaikyti aktyvumą ir sumažinti fizinio pasyvumo riziką.

Sportas po darbo valandų – kaip rasti laiko?

Jeigu darbo diena būna ilga ir įtempta, gali būti sunku motyvuoti save eiti į sporto salę ar dalyvauti treniruotėse. Tačiau miestas siūlo daug galimybių sportuoti po darbo, nereikalaujant didelių pastangų. Parkai, pėsčiųjų ir dviračių takai, įvairūs sporto aikštynai ir net gatvės treniruokliai tampa prieinamomis vietomis aktyviam poilsiui. Jei jums patinka bėgioti, miestai dažnai siūlo daugybę gražių vietų, kurios yra patogiai pasiekiamos ir suteikia galimybę bėgti net ir darbo metu.

Norint išlaikyti motyvaciją, svarbu pasirinkti sportą, kuris jums patinka, kad tai taptų maloniu užsiėmimu, o ne pareiga. Pavyzdžiui, galima pasirinkti bėgimą, kuris užtrunka vos kelias minutes, o sužinoti, kur yra patogiausios maršruto vietos jūsų miesto teritorijoje, galima pasitelkiant įvairias programėles ar žemėlapius. Tai leis atrasti naujas vietas ir užtikrins, kad treniruotės nepabos.

Sportas mieste: bendruomenės ir grupinės treniruotės

Miesto sąlygomis gali būti sunku išlaikyti motyvaciją ir sportuoti vienam, tačiau grupinės treniruotės ar bendruomenės gali tapti puikia priemone motyvacijai palaikyti. Miestuose gausu įvairių užsiėmimų, tokių kaip joga parke, grupinės bėgimo treniruotės, sportiniai užsiėmimai lauke, kurios suburia žmones ir skatina sportuoti kartu. Be to, grupinės treniruotės ne tik padeda išlaikyti motyvaciją, bet ir leidžia susirasti bendraminčių, kurie paskatins siekti užsibrėžtų tikslų.

Kartu su kitais sportuoti daug smagiau ir lengviau, o bendruomenės palaikymas gali tapti itin svarbus, kad pasiektumėte aukštesnių sportinių rezultatų. Jūsų draugai ar kiti grupės nariai gali tapti šaltiniu, kuris jums padės išlaikyti nuoseklumą ir motyvaciją.

Miesto infrastruktūra ir sportas

Modernūs miestai vis dažniau atsižvelgia į aktyvų gyvenimo būdą ir kuria infrastruktūrą, kuri skatina žmones daugiau judėti. Įvairios dviračių takai, bėgimo trasos, lauko treniruokliai ir sporto aikštelės – tai tik keletas miesto infrastruktūros elementų, kurie padeda gyventojams išlaikyti fizinį aktyvumą.

Daugelyje miestų populiarėja ir sporto centrai bei erdvės, kur galima užsiimti sportu įvairiais būdais. Tai gali būti uždaros sporto salės su modernia įranga, treniruokliais ir baseinais, taip pat atviros erdvės, skirtos bėgiojimui ar jogos užsiėmimams lauke. Pasirinkimų yra daug, o miestai tampa vis patogesnės vietos aktyviam gyvenimo būdui.

Puslapiai: 1 2

Reklama

Sportas

Lietuvos sportininkai tarptautinėse arenose: kas garsina šalį?

pagal Gedas Žukauskas

Lietuva, nors ir maža šalis, savo sportininkais nuolat garsina pasaulį ir pasiekia aukščiausių rezultatų įvairiose sporto šakose. Lietuvos sportininkai ne tik pelno aukščiausius apdovanojimus, bet ir tampa tarptautinėmis žvaigždėmis, įkvėpdami tiek vietinius, tiek pasaulio gerbėjus. Kas yra tie, kurie neša Lietuvos vėliavą ir kuo jie išsiskiria?

Krepšinis: didžiausias Lietuvos sporto pasididžiavimas

Krepšinis yra be jokios abejonės svarbiausia sporto šaka Lietuvoje, o mūsų krepšininkai ne kartą įrodė savo meistriškumą tarptautinėse arenose. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė nuolat dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose, taip pat olimpinėse žaidynėse. Vienas iš žinomiausių lietuvių krepšininkų – Domantas Sabonis. Žaidžiantis NBA lygoje „Sacramento Kings“ komandoje, Sabonis tapo vienu iš geriausių ir garsiausių lietuvių sportininkų pasaulyje. Be jo, Lietuvos krepšinyje išsiskiria tokie vardai kaip Mantas Kalnietis, Jonas Valančiūnas ir Žygimantas Janavičius, kurie taip pat sužibo tarptautiniuose turnyruose.

Lietuvos krepšininkai ne tik atneša pergalės ir medalius, bet ir garsina šalį savo profesionalumu bei aistra žaidimui. Kiekvienas jų pasirodymas ant tarptautinės arenos tik dar labiau stiprina Lietuvos pozicijas pasaulio krepšinio žemėlapyje.

Lengvoji atletika: pasiekimai, kurie įkvepia

Lietuva taip pat turi žymius lengvosios atletikos sportininkus, kurie pelnė apdovanojimus pasaulinėse varžybose. Marius Žiukas ir Airinė Palšytė yra puikūs pavyzdžiai. Marius Žiukas – pasaulinio lygio ieties metikas, daugelį metų puikiai pasirodęs pasaulio ir Europos čempionatuose. Airinė Palšytė – viena iš geriausių Lietuvos aukšto šuolio atlečių, kurios pasiekimai Europos čempionatuose ir pasaulio varžybose pelnė ne tik medalius, bet ir didžiulį tarptautinį pripažinimą.

Lietuvos lengvosios atletikos sportininkai nuolat parodo, kad jie gali konkuruoti su pasauliniais lyderiais. Dauguma jų ne tik demonstruoja puikius rezultatus, bet ir tampa tikrais sporto ikonomis, įkvepiančiomis jaunąją kartą siekti aukštų tikslų.

Tenisas: lietuvių kilimas į pasaulinį elito lygį

Lietuva taip pat turi talentų teniso pasaulyje. Ričardas Berankis, kuris daugelį metų sėkmingai žaidžia ATP turuose, pelnė ne tik gerbėjų simpatijas, bet ir buvo pirmas lietuvis, pasiekęs aukštą reitingą pasaulio teniso sąrašuose. Kitas iškiliausias vardas yra Luksas Mugevičius, kuris, nors ir jaunasis žaidėjas, žada tapti dar vienu Lietuvos teniso vilties simboliu.

Lietuvos tenisui būdingas nuolatinis progresas. Nors mes vis dar esame maža šalis, mūsų tenisininkai įrodo, kad ir su mažesniu išteklių skaičiumi galima pasiekti didžiųjų pasaulio teniso žvaigždžių lygį.

Puslapiai: 1 2

Reklama

Naujesnės žinutės
Senesnės žinutės