Per pastaruosius kelerius metus Lietuva padarė didžiulį pažangą pereinant į žaliąją energetiką, siekdama sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinti švaresnį, tvaresnį energetikos sektorių. Žalioji energetika – tai ne tik energetikos sektoriaus pokyčiai, bet ir svarbus žingsnis kovojant su klimato kaita. Lietuva, kaip viena iš pirmaujančių šalių Baltijos regione, turi ambicingus tikslus ir strategijas, kad būtų pasiektas ekologiškai švarus energijos tiekimas. Bet kaip šalis žengia šiuo keliu, ir kokie yra pagrindiniai iššūkiai bei pasiekimai?
Reklama
1. Atsinaujinančios energijos šaltiniai: vėjas, saulė ir biomasė
Lietuva jau pradėjo mažinti priklausomybę nuo tradicinių energijos šaltinių, tokių kaip anglis, dujos ir branduolinė energija, ir vis didesnį dėmesį skiria atsinaujinančioms energijai. Vėjo energija ir saulės energija tapo esminiais elementais Lietuvos energijos sistemoje, o šalyje pastatyti vėjo jėgainių parkai ir saulės elektrinės, kurios ne tik prisideda prie aplinkos apsaugos, bet ir sumažina energijos kainas.
Lietuvos energetikos sektorius šiuo metu daugiausiai orientuojasi į vėjo energiją, kur šalis turi daug potencialo dėl savo palankios geografinės padėties. Klaipėdos ir Šilutės rajonai, esantys prie Baltijos jūros, yra ypač palankūs vėjo jėgainių statybai, todėl šiose vietovėse plėtojami didžiuliai vėjo jėgainių parkai. Tokie projektai ne tik padeda sumažinti išmetamą CO2 kiekį, bet ir kuria naujas darbo vietas bei prisideda prie ekonomikos augimo.
Be vėjo energijos, Lietuva aktyviai plėtoja saulės energiją. Ypač daug saulės elektrinių įrengiama ant pastatų stogų, tačiau taip pat daug dėmesio skiriama didelio masto saulės energetikos projektams. „Saulės parkai“, įrengti laukuose, tapo neatsiejama dalimi šiuolaikinės Lietuvos energetikos kraštovaizdžio.
Biomasės energija – tai dar vienas svarbus atsinaujinančios energijos šaltinis, kurį Lietuva puikiai išnaudoja. Šalis jau turi gerą infrastruktūrą ir technologijas, kurios leidžia pasinaudoti miško ir žemės ūkio atliekų energijos gamybai. Biomasė tapo pagrindiniu šaltiniu šildymui ir elektros gamybai, o per šią technologiją Lietuva gali sumažinti savo priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių.
2. Elektros energijos tinklų modernizacija ir integracija su Europos rinka
Lietuva siekia ne tik užtikrinti švarios energijos gamybą, bet ir gerinti šios energijos paskirstymą bei platinimą. Elektros tinklų modernizacija ir integracija į Europos elektros rinką yra esminiai žingsniai siekiant užtikrinti tvarų energijos tiekimą.
Lietuvos elektros tinklai buvo modernizuoti taip, kad galėtų pasiekti europinius standartus, leidžiančius integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir užtikrinti sklandų energijos tiekimą. Baltijos šalių elektros rinkos sujungimas su kontinentine Europa, kuris įvyko 2020 m., atvėrė galimybes Lietuvai gauti švarią energiją iš kitų šalių, o taip pat eksportuoti savo perprodukciją į kitas Europos šalis.
3. Žaliųjų technologijų inovacijos ir moksliniai tyrimai
Lietuva taip pat daug investuoja į žaliąsias technologijas, kurios padeda ne tik gaminti švarią energiją, bet ir optimizuoti energijos naudojimą. Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra šioje srityje yra būtina, kad šalies energetikos sektorius būtų dar tvaresnis ir efektyvesnis.
Vilniaus ir Kauno universitetai aktyviai dirba su projektais, kuriuose tiriama, kaip galima sumažinti energijos nuostolius, kaip geriau integruoti atsinaujinančius šaltinius į esamus tinklus ir kaip kurti naujas technologijas, kurios padės užtikrinti ekologiškesnę ir tvaresnę energiją. Atsinaujinančios energijos technologijų plėtra yra viena iš svarbiausių Lietuvos mokslinių strategijų, siekiant tapti viena iš lyderių Baltijos regione ir pasaulyje.
