Lietuva jau daugiau nei du dešimtmečius yra Europos Sąjungos (ES) narė, o narystė šioje bendrijoje suteikė šaliai daug ekonominių galimybių. ES finansinė parama, laisvoji prekyba ir vieninga rinka padėjo Lietuvai sparčiai augti ir modernizuoti ekonomiką. Tačiau 2025 metai atneša naujų iššūkių ir galimybių, kurios gali lemti tolesnę šalies ekonominę kryptį. Kokios yra pagrindinės Lietuvos ir ES ekonominio bendradarbiavimo perspektyvos ateinančiais metais?
Reklama
1. ES finansinė parama ir investicijos į Lietuvos ekonomiką
Viena svarbiausių ES narystės naudų – finansinė parama įvairioms Lietuvos ūkio šakoms. Iki 2027 metų Lietuva iš ES fondų gaus beveik 8 milijardus eurų investicijų į infrastruktūrą, inovacijas, švietimą ir aplinkos apsaugą. Šios lėšos padės modernizuoti pramonę, skatinti skaitmeninę transformaciją ir pereiti prie tvarios ekonomikos.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas žaliajai ekonomikai – Lietuva investuos į atsinaujinančius energijos šaltinius, energetinį efektyvumą ir aplinkosaugos projektus. Tai ne tik padės sumažinti šalies priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir prisidės prie ES klimato tikslų įgyvendinimo.
2. Laisvoji rinka ir Lietuvos verslo konkurencingumas
Lietuva, būdama ES dalimi, naudojasi bendrosios rinkos pranašumais – prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimo laisve. Tai suteikia šalies verslui galimybę plėstis į kitas ES valstybes ir pritraukti užsienio investicijas.
Tačiau konkurencija ES rinkoje yra didelė, todėl Lietuvos įmonėms svarbu investuoti į inovacijas ir technologijų plėtrą. Startuolių ekosistema tampa vis svarbesne šalies ekonomikos dalimi, o ES programos, tokios kaip „Europos inovacijų taryba“, suteikia galimybę gauti finansavimą technologijų plėtrai.
3. Eksporto rinkų plėtra ir prekybos santykiai
ES yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė – daugiau nei 60 % eksporto keliauja į ES valstybes. 2025 metais Lietuva sieks dar labiau stiprinti ryšius su didžiausiomis ES ekonomikomis, tokiomis kaip Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai.
Taip pat svarbu diversifikuoti prekybos partnerius ir stiprinti ryšius su trečiosiomis šalimis, pasinaudojant ES sudarytais prekybos susitarimais su Kanada, Japonija, Pietų Korėja ir kitomis valstybėmis. Lietuvos įmonės, ypač žemės ūkio ir technologijų sektoriuose, gali pasinaudoti šiomis galimybėmis ir plėsti eksporto geografiją.
