Gedas Žukauskas

Pastaraisiais metais Lietuva aktyviai investuoja į infrastruktūros plėtrą, siekdama gerinti susisiekimą, didinti ekonominį konkurencingumą ir kurti patogesnę gyvenamąją aplinką. 2025 metais šalyje vykdomi ambicingi kelių ir geležinkelių projektai, taip pat modernizuojami miestai, prisitaikant prie šiuolaikinių poreikių ir klimato kaitos iššūkių. Kokios pagrindinės infrastruktūros plėtros kryptys ir kaip jos paveiks Lietuvos gyventojus?

1. Naujų kelių tiesimas ir rekonstrukcija

Keliai išlieka viena svarbiausių Lietuvos transporto infrastruktūros dalių, todėl valstybė skiria didelį dėmesį jų plėtrai ir priežiūrai. 2025 metais numatoma baigti kelių rekonstrukcijos projektus, kurie pagerins susisiekimą tiek tarp miestų, tiek regionuose.

Vienas svarbiausių projektų – Vilniaus ir Kauno greitkelio plėtra, kurioje įgyvendinami eismo srautų valdymo sprendimai, didinantys saugumą ir mažinantys spūstis. Be to, aktyviai rekonstruojami regioniniai keliai, gerinant susisiekimą tarp mažesnių gyvenviečių ir didžiųjų miestų.

Kitas prioritetas – elektromobilių infrastruktūros plėtra. Numatoma įrengti daugiau greitojo įkrovimo stotelių šalia pagrindinių kelių, siekiant skatinti ekologiškesnį transportą ir mažinti išmetamųjų dujų kiekį.

2. Geležinkelių plėtra: „Rail Baltica“ projektas

Vienas svarbiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje ir visame Baltijos regione – „Rail Baltica“, greitojo geležinkelio projektas, jungiantis Lietuvą su Latvija, Estija ir Lenkija. 2025 metais bus tęsiami statybos darbai, siekiant iki 2030 metų užbaigti visą trasą.

„Rail Baltica“ suteiks naujas galimybes keleivių ir krovinių pervežimui, leis gyventojams patogiau keliauti tarp Baltijos šalių ir Vakarų Europos. Be to, šis projektas padidins Lietuvos logistikos centrų svarbą, nes geležinkelis taps greitesne ir ekologiškesne alternatyva kelių transportui.

3. Miestų modernizacija ir tvarus planavimas

Lietuvos miestai sparčiai atnaujinami, siekiant gerinti gyvenimo kokybę ir prisitaikyti prie klimato kaitos iššūkių. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyksta nauji urbanistiniai projektai, kurie apima:

• Viešojo transporto sistemos gerinimą, įskaitant naujus elektrinius autobusus ir dviračių takus;
• Žaliųjų erdvių plėtrą, kuri prisideda prie miestų mikroklimato gerinimo ir oro taršos mažinimo;
• Senamiesčių renovaciją, siekiant išsaugoti kultūrinį paveldą ir padidinti turistinį patrauklumą.

Be to, 2025 metais bus įgyvendinamos naujos išmanaus miesto technologijos, tokios kaip modernios eismo valdymo sistemos, padedančios sumažinti transporto kamščius ir pagerinti susisiekimą.

Puslapiai: 1 2

Lietuva jau daugiau nei du dešimtmečius yra Europos Sąjungos (ES) narė, o narystė šioje bendrijoje suteikė šaliai daug ekonominių galimybių. ES finansinė parama, laisvoji prekyba ir vieninga rinka padėjo Lietuvai sparčiai augti ir modernizuoti ekonomiką. Tačiau 2025 metai atneša naujų iššūkių ir galimybių, kurios gali lemti tolesnę šalies ekonominę kryptį. Kokios yra pagrindinės Lietuvos ir ES ekonominio bendradarbiavimo perspektyvos ateinančiais metais?

1. ES finansinė parama ir investicijos į Lietuvos ekonomiką

Viena svarbiausių ES narystės naudų – finansinė parama įvairioms Lietuvos ūkio šakoms. Iki 2027 metų Lietuva iš ES fondų gaus beveik 8 milijardus eurų investicijų į infrastruktūrą, inovacijas, švietimą ir aplinkos apsaugą. Šios lėšos padės modernizuoti pramonę, skatinti skaitmeninę transformaciją ir pereiti prie tvarios ekonomikos.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas žaliajai ekonomikai – Lietuva investuos į atsinaujinančius energijos šaltinius, energetinį efektyvumą ir aplinkosaugos projektus. Tai ne tik padės sumažinti šalies priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir prisidės prie ES klimato tikslų įgyvendinimo.

2. Laisvoji rinka ir Lietuvos verslo konkurencingumas

Lietuva, būdama ES dalimi, naudojasi bendrosios rinkos pranašumais – prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimo laisve. Tai suteikia šalies verslui galimybę plėstis į kitas ES valstybes ir pritraukti užsienio investicijas.

Tačiau konkurencija ES rinkoje yra didelė, todėl Lietuvos įmonėms svarbu investuoti į inovacijas ir technologijų plėtrą. Startuolių ekosistema tampa vis svarbesne šalies ekonomikos dalimi, o ES programos, tokios kaip „Europos inovacijų taryba“, suteikia galimybę gauti finansavimą technologijų plėtrai.

3. Eksporto rinkų plėtra ir prekybos santykiai

ES yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė – daugiau nei 60 % eksporto keliauja į ES valstybes. 2025 metais Lietuva sieks dar labiau stiprinti ryšius su didžiausiomis ES ekonomikomis, tokiomis kaip Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai.

Taip pat svarbu diversifikuoti prekybos partnerius ir stiprinti ryšius su trečiosiomis šalimis, pasinaudojant ES sudarytais prekybos susitarimais su Kanada, Japonija, Pietų Korėja ir kitomis valstybėmis. Lietuvos įmonės, ypač žemės ūkio ir technologijų sektoriuose, gali pasinaudoti šiomis galimybėmis ir plėsti eksporto geografiją.

Puslapiai: 1 2

Lietuva pastaraisiais metais susiduria su didėjančia imigracija, kurią lemia ekonomikos augimas, darbo jėgos trūkumas ir palankesnės sąlygos užsienio darbuotojams. 2025 metai žada dar daugiau pokyčių darbo rinkoje, nes šalis prisitaiko prie globalių tendencijų ir stengiasi subalansuoti vietinės darbo jėgos poreikius su imigrantų integracija. Kokios pagrindinės tendencijos laukia Lietuvos darbo rinkos ir kaip tai paveiks gyventojus bei verslą?

1. Augantis darbuotojų poreikis ir specialistų trūkumas

Lietuvos ekonomika išlieka stabiliai auganti, tačiau demografiniai pokyčiai sukelia iššūkių. Vis daugiau įmonių susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, ypač IT, statybų, transporto ir sveikatos apsaugos sektoriuose. 2025 metais tikimasi, kad darbdaviai aktyviau ieškos darbuotojų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, o tai skatins imigracijos augimą.

Valstybė jau dabar taiko palankesnes sąlygas aukštos kvalifikacijos specialistams iš trečiųjų šalių, suteikdama greitesnes vizų ir leidimų dirbti išdavimo procedūras. Tai reiškia, kad vis daugiau užsieniečių galės rasti darbą Lietuvoje, ypač technologijų ir inžinerijos srityse.

2. Imigrantų integracija ir darbo sąlygos

Su didėjančiu imigrantų skaičiumi kyla klausimas dėl jų integracijos į visuomenę ir darbo rinką. 2025 metais tikimasi, kad Lietuva įgyvendins naujas programas, skirtas palengvinti užsieniečių prisitaikymą – nuo kalbos kursų iki profesinių mokymų.

Darbdaviai taip pat bus įpareigoti užtikrinti vienodas darbo sąlygas visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų kilmės. Tai padės išvengti diskriminacijos ir išnaudojimo atvejų, kurie vis dar pasitaiko tam tikruose sektoriuose, ypač tarp žemesnės kvalifikacijos darbuotojų.

3. Nuotolinio darbo įtaka migracijai

Pandemija įrodė, kad daugelis darbų gali būti atliekami nuotoliniu būdu, o ši tendencija išliks ir 2025 metais. Tai reiškia, kad kai kurie specialistai galės dirbti Lietuvos įmonėse net fiziškai nebūdami šalyje.

Tačiau tuo pačiu didėja ir konkurencija – lietuvių specialistai gali rinktis darbą užsienio įmonėse neišvykdami iš Lietuvos, o tai gali turėti įtakos vietinei darbo rinkai. Darbdaviai turės siūlyti geresnes sąlygas, kad išlaikytų talentus šalyje.

Puslapiai: 1 2

Per pastaruosius dešimtmečius Lietuva aktyviai siekė sumažinti priklausomybę nuo išorės energijos tiekėjų, ypač gamtinių dujų ir elektros. Geopolitiniai iššūkiai ir Europos žaliojo kurso tikslai paskatino šalį plėtoti vietinius atsinaujinančius energijos šaltinius, investuoti į infrastruktūrą ir diversifikuoti energijos importą. Kokie pagrindiniai žingsniai buvo atlikti ir kokios perspektyvos laukia ateityje?

1. SGD terminalas – esminis žingsnis energetinės nepriklausomybės link

Vienas svarbiausių Lietuvos energetikos projektų – 2014 m. Klaipėdoje pradėjęs veikti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas „Independence“. Jis leido atsisakyti priklausomybės nuo vienintelio dujų tiekėjo ir įsigyti dujas iš įvairių pasaulio rinkų. Šis terminalas ne tik užtikrina Lietuvos dujų tiekimo saugumą, bet ir leidžia eksportuoti dujas į kaimynines šalis – Latviją, Estiją ir net Suomiją.

2. Elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa

Lietuva kartu su Latvija ir Estija ruošiasi atsijungti nuo BRELL elektros sistemos, kurią kontroliuoja Rusija, ir sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais. 2025 m. planuojama užbaigti šį procesą, o tai leis Baltijos šalims tapti pilnavertėmis Europos elektros rinkos dalyvėmis. Tai reiškia stabilesnį elektros tiekimą, didesnį rinkos konkurencingumą ir mažesnę priklausomybę nuo geopolitinių rizikų.

Puslapiai: 1 2

Lietuva nuolat prisitaiko prie besikeičiančios politinės ir ekonominės situacijos Europoje ir pasaulyje. 2025 m. numatomi keli svarbūs įstatymų pakeitimai, kurie tiesiogiai paveiks šalies gyventojus įvairiose srityse – nuo darbo rinkos ir mokesčių iki socialinės apsaugos bei aplinkosaugos politikos. Kokie pagrindiniai pokyčiai laukia Lietuvos gyventojų, ir kaip jie gali pakeisti kasdienį gyvenimą?

1. Mokesčių reforma: didesnis dėmesys socialiniam teisingumui

Vienas iš ryškiausių pokyčių – progresinių pajamų mokesčių įvedimas. Šis įstatymas numato didesnį apmokestinimą asmenims, uždirbantiems daugiau, tuo pačiu mažinant mokestinę naštą mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Tai gali padėti sumažinti pajamų nelygybę ir padidinti valstybės biudžeto įplaukas socialinėms reikmėms. Taip pat numatomas lengvatų peržiūrėjimas smulkiajam verslui, siekiant skatinti naujų įmonių kūrimą.

2. Darbo rinkos pokyčiai: daugiau galimybių nuotoliniam darbui

Lietuvoje vis labiau populiarėja nuotolinis darbas, todėl Vyriausybė planuoja įteisinti lankstesnes darbo sąlygas. Nauji įstatymai leistų darbuotojams lengviau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, įtvirtinant teisę dirbti iš namų bent kelias dienas per savaitę. Taip pat planuojama stiprinti darbo kodekso apsaugą laisvai samdomiems darbuotojams ir didinti minimalų darbo užmokestį, kad jis atitiktų augančias pragyvenimo išlaidas.

Puslapiai: 1 2